12 metų trukusi Graikijos priežiūra buvo nutraukta. Dauguma politinių pažadų, kuriuos šalis davė euro zonai, buvo įvykdyti. Graikija įvykdė veiksmingas reformas ir jai nebereikia griežtesnės priežiūros, sakė už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni.
Per 2008 m. ekonomikos krizę Graikija greitai įsipainiojo į milžiniškas skolas. 2010–2018 metais šalį veiksmingai rėmė kitos euro zonos šalys ir Tarptautinis valiutos fondas. Siekdama išvengti bankroto, Graikija pagal tris paramos programas gavo 290 milijardų eurų paskolų.
Tačiau parama nebuvo nemokama – tarptautinės institucijos Graikijai taikė griežtą taupymo politiką. Per 10 metų šalies ekonomika susitraukė ketvirtadaliu, o Graikijos namų ūkių pajamos sumažėjo trečdaliu.
Šalies finansinė padėtis vis dar nestabili. Graikai turi didžiausią valstybės skolą visoje euro zonoje, valstybės kreditingumas išlieka žemas. Palūkanos, už kurias išduodamos paskolos, yra didesnės nei Italijoje. Graikus smarkiai paveikė infliacija.
Griežtos ES kontrolės Graikijos finansams panaikinimas nereiškia spartaus šalies gyventojų pajamų didėjimo. Minimalus atlyginimas vis dar siekia 713 eurų, o daugelis graikų sunkiai sugyvena. Tačiau tai yra svarbus šalies vystymosi etapas.
Paskelbimo data: 05.09.2022.
