Jei internete jus apgavo sukčiai, nenusiminkite. Dažnai pavogtus pinigus galima grąžinti naujais metodais patraukiant sukčius atsakomybėn.
Sukčiavimo atvejų skaičius auga kaip potvynio banga
Tventės universiteto (Universiteit Twente) atliktas tyrimas parodė, kad 2020 metais kas šeštas Nyderlandų gyventojas tapo sukčiavimo auka. Didžioji dalis nesąžiningos veiklos įvyksta naudojantis internetu.
Labiausiai paplitusi sukčiavimo rūšis: pirkėjas sumoka už pasirinktą prekę, tačiau pirkiniai jam nepristatomi. Kasdien policijai pateikiama apie 200 prašymų dėl pinigų pasisavinimo šiuo būdu. Tačiau dauguma apgautų olandų bus nusivylę galimybe patraukti sukčius atsakomybėn. Policija neturi nei laiko, nei žmonių tirti tokius palyginti smulkius nusikaltimus. Dauguma apgaulingų pretenzijų lieka nenaudojamos ir neduoda rezultatų.
Naujas būdas kovoti už interneto sukčių pavogtų lėšų grąžinimą
Tiesioginės atsakomybės organizacija (Service Organisatie Directe Aansprakelijkstelling (SODA)) ir Nacionalinė antstolių asociacija (Landelijke Associatie van Gerechtsdeurwaarders (LAVG)) bando naujus būdus, kaip apginti internetinio sukčiavimo aukų teises. Jų metodai dažnai leidžia grąžinti pinigus ir sukčius patraukti atsakomybėn. Svarbu, kad apmokėjimas už šių organizacijų paslaugas tektų ir sukčiams. Šiame eksperimente dalyvauja ir policija.
Kalbame apie internetinių sukčių patraukimą tiesioginei atsakomybei. Metodo esmė ta, kad nukentėjusysis pats per teismą reikalavo grąžinti lėšas, o nelaukė policijos tyrimo pabaigos. 2021 metais eksperimente dalyvavo 200 internetinio sukčiavimo aukų. Policija duomenis apie sukčius perdavė SODA ir LAVG, kurios teisme gynė nuo sukčių aukų interesus ir palengvino pinigų grąžinimą po sprendimų priėmimo. Pusei nukentėjusiųjų pavyko visiškai grąžinti pavogtas lėšas arba sudaryti susitarimą su sukčiais dėl lėšų grąžinimo dalimis. Apie ketvirtadalį bylų dar nagrinėja teismai, todėl išieškojimo veiksmų prieš sukčius dar nesiimta.
Eksperimento metu daugiausia dėmesio buvo skiriama nesąžiningų pirkimų ir pardavimo internete atvejams. Eksperimento sąlygomis buvo reikalaujama, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktam sukčiui būtų pateikti keli skundai ir jis nepriklausytų pažeidžiamoms gyventojų grupėms (narkomanams, bankrutuojantiems, kurių turtas jau kontroliuojamas iš išorės, nepilnamečiams).
Eksperimentą palengvino tai, kad nukentėjusieji nuo sukčių gavo teisę reikalauti iš bankų informacijos apie sąskaitos, į kurią buvo pervesti iš jų pavogti pinigai, savininko vardą, pavardę ir adresą. Turėdami šią informaciją galite susisiekti su teisininkais, išieškotojais ar antstoliais.
Iki šiol LAVG antstoliai išnagrinėjo trisdešimt „WhatsApp“ sukčiavimo bylų. Žala siekė nuo 1000 iki 8000 eurų. Puse atvejų su pinigų gavėju pavyko susitarti dėl jų grąžinimo nukentėjusiesiems. Jei sukčius nesutinka, byla perduodama teismui. Teismo sprendimu sukčių transporto priemonės ir lėšos yra areštuotos ir areštuotos, kad jas būtų galima perduoti nukentėjusiesiems.
Gijs van der Linden iš Nacionalinės internetinio sukčiavimo karštosios linijos (Landelijk Meldpunt Internetoplichting) teigė, kad tiesioginės atskaitomybės eksperimentas yra labai naudingas, nes reikia pažaboti sukčiavimo internete bumą. Kiekvienas sukčius turėtų žinoti, kad į jo duris pasibels policija ar antstolis. Tiesa, pasak Gijso van der Lindeno, stambūs sukčiai dažnai išsisukinėja nuo atsakomybės pasinaudodami vadinamaisiais „pinigų mulais“. Tai netikri lėšų gavėjai, priklausantys pažeidžiamoms gyventojų grupėms, priimantys pinigus į savo sąskaitas ir perduodantys tikriems sukčiams.
Tačiau Gijs van der Linden apie SODA ir LAVG pasiekimus patraukiant sukčius tiesiai į teismą sako: „Tai geras rezultatas, nes kitaip šios aukos greičiausiai nieko nebūtų gavę“.
Paskelbimo data: 06.04.2022.
